Tu muzikantas? O gal tik šiaip nesveikas?

Prisimenu, kaip vieną šaltą rudens dieną diskutavau su geru draugu apie kažkokią dainą, kurioje buvo 5/4 ritmas. Kalbėjome apie tai, kaip toks ritmas įtakoja dainos stilistiką, nes tas pats “riff’as”, išgrotas 4/4 ritmu, būtų visiškai pakeitęs dainos bendrą skambesį. “Pasidalinę” po vieną ausinių ausinę, taip beklausydami, kalbėjomės gal 3-4 minutes. Bet ne tame “cinusas” (Taip sako mano istorijos mokytoja, tiesą sakant, nežinau tikslios šio žodžio reikšmės). Kol mes taip diskutavome, šalia sėdinti panelė labai įnirtingai bandė suprasti, ką mes bandom pasakyti vienas kitam. Žinoma, kalbėjom “kodais”, ir tai ne mano nuomonė, tai puikiai apibūdino panelės išraiška. Norėjosi taip tiesiai “drėbti” jai kokį teorinį niekalą ta tema, kuria mes kalbėjome. Tačiau nuleidom tai juokais ir nekreipėm į ją dėmesio.

Moralas toks: Jei klausaisi svetimo pokalbio, ir po velnių, nesupranti apie ką yra kalbama, būk miela, toliau nesiklausyk.

P.S. Jokio pykčio šiame “post’e” nėra.

Pam param pam pam

Man kilo tokia idėja. Dabar visi, kas skaito, po šiuo post’u užduokit man klausimą. Man bus velniškai įdomu atakyti. Dėkui. Smaginuosi gi, nepykit, prisijunkit.

I like to dance all night, summons the day
But that’s how I play, yeah that’s how I play
I said who are you? Don’t matter who you are
So we dance all night and dance all day

Kings of Leon

Nors kartą.

Tikriausiai retai kas susimąsto, jog galbūt šiandien buvo paskutinis jūsų rytas, jog gal šįryt paskutinį kartą girdėjote “Labas rytas, aš tave myliu”. Galbūt jūs vis dar graužiatės, kad neužkalbinote panelės, kuri jum seniai įstrigus galvoje, ir žadate, kad rytoj bus toji diena, tačiau nesusimąstote, kad rytojau jums gali ir nebūti. Maža to,  galbūt jūs šiandien susipykote su savo geriausiu draugu ir prižadėjote jam niekada neatleisti(nors ištikrųjų žinote, kad rytoj viskas bus gerai), tačiau susitaikyti jau nebegalėsite, nes galbūt viskas baigsis dar šiąnakt. Baisu. Tačiau realu. Galbūt kažkas iš jūsų šiandien labai troško palaikymo, tačiau taip jo ir nesulaukęs nusispojė į viską, ir prižadėjo sau nuo rytojaus pradėti gyventi kitaip. Tačiau juk gali būti, kad rytojaus nebus. Aš nenoriu teigti, jog tai tiesa. Tiesiog noriu paraginti kiekvieną, kuris perskaitys, tyliai pagalvoti, ar neturite kažko tokio, ką seniai norėjote pasakyti, tačiau tylėjote. Teko girdėti:”Tyla – gera byla” arba “Tyla – geras ikiteisminis”. Bet ne šiuo atveju. Jeigu kalbant konkrečiau – nors vieną dieną mylėkite taip, kad visas pasaulis jums pavydėtų. Nors vieną dieną priminkite senam draugui, kaip be jo būtų sunku. Nors vieną vienutėlę dieną pabūkite savimi. Ir pradėkite dabar.

Karolis Damanskas

Dvi smėlio dėžės.

Matyt, nepasakysiu nieko naujo. Jau seniai, tikriausiai dar gilioje senovėje, buvo 3 frontai – vadinamieji “true”, vadinamieji “ne true”, ir vadinamieji “stebėtojai”(nors stebėtojai tėra užsimaskavę vienos barikadų pusės atstovai). Ir štai, šiais, naujaisiais(?) mūsų laikais, ypač atokesnėje, extremalesnėje ir visokioje -esnėje muzikoje, tai išryškėjo visu gražumu. Čia, žiūrėk, savas savą pjauna, nes, esą, jie skirtingose pusėse, mat Jonas yra “true”, o Petras mėgsta glam’ą, oj, Petras yra “ne true”.

Opus klausimas? Ne. Abejoju, ar kam jis apskritai rūpi. Man? Matyt. Ne. Aišku, kad ne. Aš save priskirčiau prie stebėtojų. Bet jei kažką dabar rašau, tai reikėtų interpretuot, kad rūpi. O gal tiesiog noriu apžvelgt situaciją. Taigi, pratęsiant reikėtų pridurti, kad visi nepasiskirsto taip lengvai į “true” – kurie pripažįsta tik idėjinę muziką, idėjinius dalykus, ir apskritai, idėja svarbiau už produktą, ir “netrue” – kurie pripažįsta tai, kas jiems patinka, nesigilinant į esmę. Yra tokių, kurie reikiamu momentu pabūna tiek tokie, tiek kitokie. Ir tokių niekas nemėgsta. Nors tikriausiai juos galima būtų priskirti prie “stebėtojų”.

Aš daug sakau, bet nieko nepasakau. Bet pasakiau tiek, kiek norėjau, o gal net pamiršau, ką norėjau.

Kaip “įkiški” savo nuomonę.

Arba aš senstu, arba net su savo trumparegyste, matau daugiau nei kiti, bent truputėliuką. Jau senokai “audžiau” mintį šia tema, taigi trumpas gidas, kaip galite “įkišti” savo nuomonę kitam(ypač susiję su muzikinio skonio skirtumais):

Taigi, Jūs atradote naują grupę? Puiku! Jūs jau pradėjote kelią, į savo nuomonės įkišimą kitam.

1. Pirmiausia turėsite pamiršti, kad gali egzistuoti kitoks muzikinis skonis nei jūsų, ir pats tuo patikėti. Tai ganėtinai svarbu, bet akivaizdu, kad nėra labai sunku.

2. Dabar turėtumėte suprasti vieną dalyką, jis gana paprastas, bet labai svarbus – Jūs turite vaidinti, kad kitų nuomonė Jums svarbi, nors net nekreipiate į ją dėmesio. Tai padidins Jūsų “respektą” kitų akyse.

3. Kadangi Jūs jau gerbiamas, dabar galite pradėti viešinti savo muzikinį skonį. Svarbiausia įtikinti, kad net jei ir klausote “popso”- tai yra gera muzika, geresnė nei kitų. Jei kas sakys kitaip – protingai išsireiškite:”Ai, tu laimėjai, nesiginčysiu”. Taip atrodysite labai protingas ir nepažeidžiamas.

4. Ar dar yra tokių, kurie neturi “skype”? Manau mažuma. Todėl dabar pradėkite įtikinti savo kontaktus, kad jie turėtų paklausyti Jūsų muzikos, nes ji geriausia ir jiems tikrai tikrai patiks, be abejonių! Kas abejoja – jų bėdos, vistiek turės klasyti.

5. Atrodo, jau padarėte viską. Liko tik tai, kad dabar reikia diskutuoti apie muziką. Betkokioje diskusijoje, Jūs turite pabrėžti, kad jums aptinka daug muzikos šakų, nors klausote tik 2 ar 3, jum priimtina visa muzika + jūs atviresnis muzikai nei Jūsų pašnekovas.

6. Pabaigoje yra tik vienas paprastas dalykėlis – nepripažinkite, kad šie teiginiai tinka Jums, niekada. Kaip tik, bent mintyse pasakykit, kad viskas pritaikyta kitiems, tai Jums negalioja, nes Jūsų muzikinis skonis daug labiau išlavintas nei kitų. Šypt.

Tikriausiai būtų naivu tikėtis, kad tai tiks visais atvejais. Tačiau esu su tuo susidūręs, todėl pabandžiau trumpai ir linksmai apžvelgti tai, kas gali pasirodyti įžūlu, bet nepripažįstama:)

Valdžia.

Jau seniai galvoje virpa mintis, kurią jau senokai plėtoju. Taip taip, bandysiu šnekėt apie dalykus, kurių, tikriausiai, nė velnio nesuprantu:)

Taigi, Jūs norite tapti politiku, norite gauti valdžią, turite šiektiek laisvų pinigų? Sveiki atvykę, Jūs tapsite politiku! Klausiate, kaip tai padaryti? Aš buvau šitam pasiruošęs. Štai viskas nuosekliai:

1. Įstojate į partiją, kuri priima narius vien dėl to, kad atrodytų didesnė. Taip, deja(?), taip jau vyksta.

2. Reiškiatės ten, tačiau ne per daug protingai. Čia prasideda jūsų laisvų pinigų investicijos. Užkišate jai visus, kurie bus prieš jus, taip įgysite pagarbą(?).

3. Užkiškite kuo daugiau savo partijos narių. Kuo aukštesnių, tuo geriau. Kuo daugiau jų užkišite, tuo partijos sarašuose būsit aukštesnėje vietoje.

4. Štai ateina rinkimai. O dar visai neseniai net nesvajojote, jog teks juose dalyvauti. Kadangi užkišote daug ir aukštų savo partijos narių savo laisvų pinigų investicijomis, Jūs esate pirmame penketuke, šalia veikėjų, kurie savo partijos narius užkišo anksčiau(apsukresni nei Jūs).

5. Taigi, kadangi Jūs buvote pirmame penktuke, Jus išrinko. Juk ko daugiau reikia Lietuvos liaudžiai – ką matau, tą ir renku. Deja, Jūsų partija nesudarė daugumos ir liko opozicijoje, o ir koalicijos jūs nesudarėte.

6. Kadangi Jūs esate opozicijoje, Jūs turite aiškų privalumą – siūlyti įstatymus, kurie nebūtų palankūs valdančiąjai daugumai, tačiau turėtų neįkainojamą vertę paprastam žmogui. Čia paaiškinsiu plačiau: Būdamas opozicijoje, Jūs turite siūlytį liaudžiai naudingus įstatymus beveik nerealiomis sąlygomis, tarkim bandyti pakelti moyktojų algas iki 10 000Lt per savaitę. Kas iš to? Jūs pelnysite paprastų žmonių pasitikėjimą, o kas be ko, to įstatymo neišrinks. Taip Jums bus dedamas +, o valdantiesiems dedamas -. Darykite taip visą kadenciją. Taip Jūsų pliusų bus bent 5 kartus daugiau.

7. Štai vėl atėjo rinkimai. Jūs jau spėjote priprasti prie Vilniaus, ir nenorite niekur kraustytis. O Jums ir nereikės. Jus taip apmulkinote liaudį, kad jie Jus išrinks ir Jūs sudarysite valdančiąją daugumą. Jūs gal net tapsite seimo pirmininku, kas jum atvers galimybę ir toliau rinktis pliusus.

Štai, lyg ir viskas. Lengvai ir paprastai. Patartina būtų dar aukštąjį mokslą prieš tai pabaigti, tačiau tai nesudarys jokių kliūčių, diplomą galite nuspirkti. Noriu priminti, kad visa tai padarėte tik su nedidelėmis savo laisvų pinigų investicijomis. Manyčiau tai pats geriausias verslas, nes jis jum turėtų atsipirkti dar pirmos kadencijos 3- iais metais.