Valdžia.

Jau seniai galvoje virpa mintis, kurią jau senokai plėtoju. Taip taip, bandysiu šnekėt apie dalykus, kurių, tikriausiai, nė velnio nesuprantu:)

Taigi, Jūs norite tapti politiku, norite gauti valdžią, turite šiektiek laisvų pinigų? Sveiki atvykę, Jūs tapsite politiku! Klausiate, kaip tai padaryti? Aš buvau šitam pasiruošęs. Štai viskas nuosekliai:

1. Įstojate į partiją, kuri priima narius vien dėl to, kad atrodytų didesnė. Taip, deja(?), taip jau vyksta.

2. Reiškiatės ten, tačiau ne per daug protingai. Čia prasideda jūsų laisvų pinigų investicijos. Užkišate jai visus, kurie bus prieš jus, taip įgysite pagarbą(?).

3. Užkiškite kuo daugiau savo partijos narių. Kuo aukštesnių, tuo geriau. Kuo daugiau jų užkišite, tuo partijos sarašuose būsit aukštesnėje vietoje.

4. Štai ateina rinkimai. O dar visai neseniai net nesvajojote, jog teks juose dalyvauti. Kadangi užkišote daug ir aukštų savo partijos narių savo laisvų pinigų investicijomis, Jūs esate pirmame penketuke, šalia veikėjų, kurie savo partijos narius užkišo anksčiau(apsukresni nei Jūs).

5. Taigi, kadangi Jūs buvote pirmame penktuke, Jus išrinko. Juk ko daugiau reikia Lietuvos liaudžiai – ką matau, tą ir renku. Deja, Jūsų partija nesudarė daugumos ir liko opozicijoje, o ir koalicijos jūs nesudarėte.

6. Kadangi Jūs esate opozicijoje, Jūs turite aiškų privalumą – siūlyti įstatymus, kurie nebūtų palankūs valdančiąjai daugumai, tačiau turėtų neįkainojamą vertę paprastam žmogui. Čia paaiškinsiu plačiau: Būdamas opozicijoje, Jūs turite siūlytį liaudžiai naudingus įstatymus beveik nerealiomis sąlygomis, tarkim bandyti pakelti moyktojų algas iki 10 000Lt per savaitę. Kas iš to? Jūs pelnysite paprastų žmonių pasitikėjimą, o kas be ko, to įstatymo neišrinks. Taip Jums bus dedamas +, o valdantiesiems dedamas -. Darykite taip visą kadenciją. Taip Jūsų pliusų bus bent 5 kartus daugiau.

7. Štai vėl atėjo rinkimai. Jūs jau spėjote priprasti prie Vilniaus, ir nenorite niekur kraustytis. O Jums ir nereikės. Jus taip apmulkinote liaudį, kad jie Jus išrinks ir Jūs sudarysite valdančiąją daugumą. Jūs gal net tapsite seimo pirmininku, kas jum atvers galimybę ir toliau rinktis pliusus.

Štai, lyg ir viskas. Lengvai ir paprastai. Patartina būtų dar aukštąjį mokslą prieš tai pabaigti, tačiau tai nesudarys jokių kliūčių, diplomą galite nuspirkti. Noriu priminti, kad visa tai padarėte tik su nedidelėmis savo laisvų pinigų investicijomis. Manyčiau tai pats geriausias verslas, nes jis jum turėtų atsipirkti dar pirmos kadencijos 3- iais metais.

Naujas(?)

Susitarkim taip, mielieji skaitantieji – šis mano post’as, tai nauja blogo pradžia. Meskim senųjų post’ų skaitymą ir pradėkim viską iš naujo:)

Sveiki, esu Karolis ir dar Damanskas. Keista, kai pagalvoji, du keisti ir dar krūvoj. Gal greičiau juokinga, o ne keista, ar ne?

Taigi, kur aš baigiau? Ai, taip, taigi, kaip jau sakiau, pradedu naują savo internetinio dienraščio(?) etapą. Tikriausiai pastebėjot, kad viską sureikšminu? Taip, kvaila, atleiskit man. Viską labai suasmeninu? Taip, kvaila, atleiskit man. Bet prašau, atsakykit sau, kas šiais, technologijų laikais, yra nekvaila? Sakyčiau net dabartinis mano rašymas kažkam pasirodys kvailas – natūralu. Aš genijus? Visai ne, nors neišprusęs galėtų taip pagalvot. Vėlgi, juokauju:)

Taigi, manoji auditorija, tikiuosi nuo šiol pasiekti jūsų ausį(?), o gal geriau akį(?), ne savo asmeniniais dalykais, o tobula(vėl juokas nevietoj) savo nuomone apie dabartinius ir būsimus įvykius. Atėjo krizė(aišku, kaip kam), todėl tenka veržtis ir sielos(o ji apskritai ezistuoja?) diržus ir nustoti aplinkai dalinti perdideles emocijas(?).

Pabaigai pridursiu, kad pats sunkiai tikiu tuo, ką rašau, o ir tas tikėjimas, vėlgi, kvailas. Tai tarsi paradoksali motinystė(kad ir ką tai reikštų).

P.S. Pastebėjot, kad tekstas pilnas retorinių(?) klausimų? Aš tai ne:)