Vanduo

Kuo toliau, tuo labiau matau, kad nemažai dalykų pradeda eiti tik iš mano pusės. Dažnai nesulaukiu palaikymo, kurio kartais tikrai tikiuosi, ir manau tai normalu. Kartais vos ne su žibančiom akim papasakoju kažką, o klausytojui tai būna:”Nu gal”. Nepatinka man taip, stengiuosi dėl tų pačių žmonių, kurie dėl manęs gaili. Kai gerai pagalvoju, taip neturėtų būti. Jei stengiamės, tai stengiamės abi pusės, Žinau, kad taip nebus. O gaila. Norėtųsi, kad jei nepalaiko, tai bent nedarytų komedijos iš to. Nesišaipytų taip atvirai iš mano kūrybos. Juk tam ir yra draugai, ar aš klystu? Dažniausiai lengva kritikuoti, o pačiam nieko nedaryti. Bet aš suprantu ir kitą pusę. Savanaudiškumas dar niekam nepakenkė.

Jei skaitai šį įrašą, mane pažįsti ir manai, kad čia parašyta tau, vadinasi mąstai teisingai, tai parašyta tau, kad ir kas bebūtum.