Vanduo

Išaiškėjo kas yra kas Na ir gerai. Laukiau šios akimirkos. Bet kas labiausiai priverčia nusišypsot, jog sužinojom tiesą iš konkrečiai apsikvailinusio žmogaus heil. Jėga. Tiesą sakant jau seniai viskas buvo aišku, tik reikėjo kažkokio užtvirtinimo. Nekenčiu, kai šypsosi į akis, o už akių, tai ohoho.

Išsiliesiu. Skirta vienam žmogui, kuris čia tikrai neskaitys, nes niekas neskaito. Bet vistiek. Žmogau, jei nesi savimi, tai bent nebūk kažkuo, kuo nemoki būt. Totaliai “užknisi”. Niekam neįdomus tavo “meniškumas”, “flegmatiškumas” ir dar daug kas. O jau atrodė, kad tave pažįtu, bet… Dabar žinau, kad pažįstu tik vieną žmogų. Jei kalbam apie pažinojima bent jau didžiosios dalies. Realiai buvau nusivylęs, tačiau dabar suprantu, kad viskas buvo didelė klaida. Tai tiek.

Klausau dabar Venom - Welcome To Hell ir jaučiasi ta 1981 metų dvasia. Tiesiog užlieja kūna. Geras jausmas Taip ir norisi kratyt galvą iškėlus ragus iš pirštų

Slogaaa! Nekenčiu, visą dieną sloga ir nesveikuoju. Nelabai malonu. Nors nepalyginsi, kaip buvo ryte, ir kaip yra dabar. Pagerėjo.

Šiandien dėl ligos prabuvau namie, todėl turėjau gerą progą pabaigti dainą Gitarų šėlsmui. Atrodo, beveik pabaigiau, teliko pabaiga. Bet pradedu netikėt savo jėgomis šiame konkurse. Tikiui gabalu, bet bijau, kad juo nepatikės kiti.

Apsižiūrėjau gitarą, kurią norėčiau pirkti po sunkių vasaros darbų - dean ml 79. Nusprendžiau, kad noriu gitaros, kuri būtų artima, o ne tik techniškas įrankis. Beje, forma visada man primins DIME’ą(R.I.P). Gerbiu jį.

Pratęsiant apie šią dieną - pagaliau parsisiunčiau U2 - Unplugged. Nerealus atlikimas. Man patinka. U2 yra viena iš tų nedaugelio grupių, kurios nėra “metal”, tačiau aš labai mėgstu. Vakaras su šiuo jų albumu tikrai labai jaukus, grįžta prisiminimai Primena kaip vaikiškai mes tikėjom, tačiau kartu primena to tikėjimo maloniausias akimirkas. Pokalbiai verti milijono, padrąsinimai, “išsidūrimai”

Berašydamas prisiminiau, kaip po koncerto grįžęs namo ilgai sėdejau prie kompiuterio ir visai netyčia pamačiau tokią nerealią pūgą, kad žiūrėjau į ją kokia 20min. be sustojimo, su gitara rankose. Nors buvo jau gana gūdi naktis. Tokios akimirkos priverčia susimąstyt.

Artėja muzika ir aš. Neva “ruošiamės” jai, nors realaus progreso nesimato. Pernai patekom kažkaip netyčia į finalinį koncertą, šiais metais irgi norėtųsi, bet kas čia žino, nors laikom save geresniais, nei buvom pernai. Pernai išvis buvom kažkokia klaida Gytį prikalbinau taip pat dalyvauti, vyrukas turi potencialo, tik dar nemoka jo nukreipti, bet laikui einant matau potencialų garsų muzikantą.

Katik užgrojo U2 - october. Daina, kuri mano gyvenime turi istoriją. Gražus kūrinys. Daug kas nesupranta tokios muzikos, mat popsas jiems. Prie emo stuff’o nelabai derinasi. Jei pratęsiant apie emo, tai ,žmogau, kam varai ant emo, jei pats mėgsti ta style, tik šukuosenos trūksta? Asmeniškai aš nesimpatizuoju jiems, nenešioju emo batuku ir pan. Kaip ir ankščiau mano minėtasis klounas, tu atrodai toks pat juokingas.

Tai tiek turbūt

Sveiki. Šiandien visą dieną sloguoju. Velnias, kaip nemalonu. O atrodo pavasaris atėjo, bet žiema vis dar veikia

Šiandien sužinojau labai paplitusią tiesą: jei nesi toks “kietas”, koks norėtum būti, susidėk su “kietais”, būsi dar “kietesnis”. Patyriau savo kailiu, ką reiškia matyti tokį vaizdą. Taip ir norisi pasakyti:”Žmogau, ką tu darai, juk tai kvaila”. Tačiau susimąstau ar verta, nemanau, kad vistiek supras, o jei supras, bandys “išsivartyti” iš padėties.

Vakar vakare smagiai snektelėjom su Gyčiu. Galutinai tapo aišku, ko man trūksta. Bet tikiu, kad kadanors atsiras ir ji.

Vos paėmiau šiandien gitarą, iškart gimė 2 riff’ai. Nežinau ar panaudosiu juos su dabartine grupe, netikiu, kad jiems patiks, juk mes ne “thrasheriai”. Balti kedukai jau nemadoj. Emo stuff’as daug geriau. Heil, žmogau. Taip, aš senamadiškas.

Rašydamas vis užmetu akį į savo aparatūrą, ir pagalvoju, jog niekad jos pilnai neišnaudojau, turbūt net nesistengiau. Ir šovė tokia mintis - ar aparatūra netapo vienu iš pasididžiavimo objektų? Manau aplinkinius turėjo “užknist” mano nepaliaujamas kalbėjimas apie ją. Kai pagalvoju, tai

Diena mokykloje. Buvo visai smagu, 5 pamokos. Turėjo būti 7, tačiau 7 muzika, paleido, o 6 vokiečių, man neva koncertas, nes manau, kad pusė klasės ir taip nenuėjo Visai smagu, pradedu vertint mokyklą, nes kiek teliko su šia klase, 2 mėnesiai ir būsim išskirstyti, o man patinka manoji klasė, gerai subalansuotas proto balansas, vieni atsveria kitus.

Eilinį kartą klausau malonią muziką vakare ir taip gerai nuteikia Nors sloga žudo, tačiau muzika beveik pataiso viską. O dar ir daina apie šypsenas Smagu. Vėl eilinį kartą pasijaučiau laimingas, kad ir kas bebūtų.

Kolkas viskas, bet manau dar pratesiu vėliau, nes mintys vis plūsta ir plūsta:).

Diena kaip diena. Nieko ypatingo turbūt, išskyrus tai, kad pats neatsistebiu, kaip graziai skamba mano nurašytoji akustinė gitara bei kaip aš sugebėjau pasirinkt fiziką A lygiu. Absurdas.

Kaip dažnai būna mokykloje, visada kasnors sugeba pabūt galva viršesnis ir protingesnis uz visus. Lenkiuosi jam. Taip ir toliau, žmogau! Tiesą sakant nepakenčiu tokių. O dar kaip juokingai atrodo, kai klounas bando būti ne klounu. Na manau suprantat.

Klausau dabar garsiausių rock’o baladžių ir panašių dainų, ir eilinį kartą jaučiu, kad turėjau gimt kokiais 1965 metais, turbūt tada būčiau labai smagiai įsipaišęs į bendrą kontekstą. 16 būčiau buves 1981 metai - siaurėjančios kelnės, ilgi plaukai, balti kedukai. Kas galėtų būti geriau? Dar nepaminėjau odinių “kožų”. Taip, pasaka. Tada būčiau turėjes thrash’o grupę, su kuria būtume nusiaubę visa SSRS.

Kalbėdamas kažkaip netyčia prisiminiau V. Kernagį. Gaila ,pirmiausia, kaip žmogaus. Gaila, kad jo muzika susidomėjau jau pradėjus jam sirgti, o gal tik prieš pat ligą. Gerai nepamenu. Nuostabi muzika. Mėgstu tokią muziką vadinti teisinga muzika. Ypač pirmasis “Akustinis” albumas. Nerealu. Muzika, kuri niekada nepraras savo vertės.

 Sėdžiu dabar ir mąstau. greitai Gitarų šėlsmas, o aš dar nesukūriau iki galo dainos. Reikės pasistengt. Vien pagalvojus apie laukiančius grupės koncertus, reikia gerai apgalvoti, kur dalyvausim, o ko reikėtų atsisakyti. Gal aptarsim per repeticiją. Tikiuosi.

 Gerai, šiandienai jau užteks.

Neypatingai seniai dar tik laukiau šio įrašo išleidimo, o dabar jau apie mėnesį mėgaujuosi juo. Buvau jau spėjęs nurašyti Cavalerų berniukus, tačiau naujasis jų darbas(po 12 metų bendros kūrybos tylos) tikrai mane nudžiugino. Nežinau ar man vienam taip pasirodė, tačiau klausydamas šį albumą jaučiu auksinių laikų Sepulturos dvasią, tai albumų Beneath the Remains ir Arise dvasia. Labiausiai įstrigo daina Dark Ark http://www.youtube.com/watch?v=kp5roqReCIM . Tikrai profesionali muzika. Seniai laukiau kažko tokio. Taigi, Cavalera Conspiracy - Inflicted vertinu 9/10.

Sveiki. Taigi, pradėjęs rašyti blog’ą kitoje fermoje, nusprendžiau persikelti čia Aplinka mielesnė. Tai tiek Iki.